Švenčionių rajono savivaldybė
Ką aplankyti? Lankytinos vietos, miestai ir miesteliai bei kelionės maršrutas.
Atrask šio krašto lankytinas vietas ir miestelius.
Lankytinos vietos
Nalšios muziejus
Nalšios muziejus Švenčionyse kaupia archeologijos, gamtos, istorijos ir etnografijos rinkinius. Jo kolekcijos padeda pažinti kraštą nuo senųjų gyvenviečių iki vėlesnės žmonių buities.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
Nalšios muziejaus priešistorė siejama su Ignotu Šilkiniu, 1912 m. pradėjusiu rinkti krašto istorinę ir etnografinę medžiagą. 1934 m. mokytojų iniciatyva įsteigtas visuomeninis muziejus, tačiau 1937 m. jis uždarytas, o ankstyvieji eksponatai neišliko.
1945 m. vasarį įkurtas Švenčionių kraštotyros muziejus. 1992 m. lapkričio 19 d. jam suteiktas Nalšios vardas. Naujo pastato ekspozicijos lankytojams atvertos 2000 m. vasario 14 d.; jas kūrė dailininkė architektė Gražina Pajarskaitė. Institucijos istorija rodo rinkinių praradimą, naują pradžią ir vėlesnę krašto tapatybės įprasminimo kryptį.
Ką pastebėti vietoje?
Lygink archeologinį radinį ir vėlesnį buities daiktą: ką apie žmogaus veiklą leidžia pasakyti jų forma bei medžiaga? Prie istorinių dokumentų atkreipk dėmesį į datą ir kilmę – jos padeda išvengti skirtingų laikotarpių suplakimo.
Teksto šaltiniai ir naudojimo sąlygos
Vikipedija paremtos aprašymo dalys ir mūsų redakciniai pakeitimai – CC BY-SA 4.0. Autoriai – nurodytų straipsnių bendradarbiai; redakciniai pakeitimai – „Mano kelionė“.
Atrinkta ir sutrumpinta informacija, perpasakota lietuviškai, pridėti apsilankymo pasiūlymai. Kitų šaltinių tekstams ir vaizdams ši licencija netaikoma.
Visi duomenų šaltiniai ir licencijosŠvenčionių apžvalgos bokštas
Švenčionių bokštas dar žinomas Meilūnų vardu. Iš apžvalgos vietos matomas miškingas Šventos ir Sirvėtos apylinkių kraštovaizdis bei Bėlio ežero slėnis.
Sirvėtos kraštovaizdžio pažinimas
Miškai ir Bėlio ežero slėnis čia matomi kaip vientisa erdvė. Aukštesnis žvilgsnis padeda atskirti kalvas, slėnio įdubą ir augalijos ribas, kurios einant žeme gali likti nepastebėtos. Bokšto Meilūnų vardas gali padėti atpažinti tą patį objektą skirtinguose maršrutų aprašuose.
Ką pastebėti vietoje?
Stebėk, kaip miško lajos atkartoja reljefą: pakilimus dažnai išduoda ne atvira žemė, o medžių viršūnių linija. Palygink vandens slėnio kryptį su tolimesnėmis aukštumomis.
Peršokšnos gamtinis pažintinis takas
Peršokšnos pažintinis takas skirtas upelio aplinkos gamtai pažinti. Jo vaizdą keičia metų laikai: žydintys augalai, paukščių veikla ir skirtinga miško lapija.
Upelio slėnio buveinės
Peršokšnos aplinkoje verta stebėti, kaip vanduo susijęs su miško gyvenimu. Pakrantėje kitokį augalijos vaizdą gali lemti daugiau drėgmės ir šviesos, o vagoje – srovė, akmenys bei medienos kliūtys. Tai leidžia maršrutą pažinti kaip upelio ir aplinkinio miško sistemą.
Ką pastebėti vietoje?
Klausykis vandens garso skirtingose vietose ir palygink sraunesnes bei ramesnes atkarpas. Iš tako stebėk pakrantės augalus ir šlaitus; jų nelipdamas apsaugosi jautresnę žemės dangą.
Šventos pažintinis mitologinis takas
Atrask gamtos ir mitologijos temas Šventos pažintiniame take.
Šventos mitologinis takas jungia pasivaikščiojimą su tradicinių pasaulio vaizdinių pažinimu. Kataloge nurodomas maždaug 1,3 kilometro maršrutas leidžia sustojimus apžiūrėti neskubant. Mitologinius pasakojimus verta skaityti kaip kultūros palikimą ir juos atskirti nuo dokumentuotų istorijos įvykių ar gamtos mokslinio aiškinimo.
Cirkliškio pažintinis takas
Stebėk medžius ir sezoninius augalus Cirkliškio pažintiniame take.
Cirkliškio tako pristatyme pabrėžiama augalų ir medžių įvairovė. Pavasarį maršrutas suteikia progą stebėti augalus, kurie ryškiausi dar prieš medžių lajoms uždengiant šviesą. Vėliau daugiau dėmesio galima skirti lapams, žievei ir miško struktūrai, todėl to paties tako pažinimas keičiasi per sezoną.
Įjunk JavaScript, kad galėtum naudotis žemėlapiu, sudaryti planą ir žymėti aplankytas vietas.