Kupiškio rajono savivaldybė
Ką aplankyti? Lankytinos vietos, miestai ir miesteliai bei kelionės maršrutas.
Atrask šio krašto lankytinas vietas ir miestelius.
Lankytinos vietos
Kupiškio etnografijos muziejus
Pažink Kupiškio krašto kultūrinį palikimą etnografijos muziejuje.
Etnografijos muziejus leidžia kraštą pažinti per buities, darbo ir kultūrinės atminties liudijimus. Daikto forma įgauna prasmę, kai žinoma jo naudojimo aplinka ir savininko gyvenimas. Kupiškio pažinimą verta papildyti ekspozicijos pasakojimu, kad kelionėje matomas vietoves susietum su žmonių tradicijomis.
Adomo Petrausko sodyba-muziejus
Adomo Petrausko sodyba-muziejus yra Kupiškio rajono muziejinis objektas. Sodybos forma leidžia pažinti paveldą ne vien per atskirus eksponatus, bet ir per pačią aplinką.
Asmeninio rinkimo vertė
Sodybos-muziejaus forma leidžia kraštotyrą pažinti per vieno žmogaus dėmesį savo aplinkai. Surinktas daiktas išlaiko ne tik paskirtį, bet ir istoriją apie tai, kodėl jis buvo saugomas. Sodybos kontekstas kolekciją papildo pastatų, kiemo ir kasdienio gyvenimo masteliu.
Ką pastebėti vietoje?
Prie atskirų eksponatų ieškok kilmės bei paskirties paaiškinimų. Palygink, kaip muziejiniu daiktu tampa darbo įrankis ar buities reikmuo, kai jo vietą dabartiniame gyvenime pakeičia kiti sprendimai.
Adomynės dvaras
Adomynės dvaras yra medinės architektūros pavyzdys Kupiškio rajone. Jo forma siejama su liaudiškai interpretuotu klasicizmu – santūria simetrija ir tradicinėmis medžiagomis.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
1817 m. balandžio 30 d. Adomynės apylinkių palivarkas perėjo Jonui Žuravskiui. XIX a. pirmoje pusėje jis plėtė valdą ir pastatus; 1821–1830 m. darbai siejami su sodybos raida.
Vietovė anksčiau vadinta Jonava ir Aluotėlėmis, todėl senesniuose dokumentuose dvaro istorija gali būti paslėpta po kitais vardais. Medinis ansamblis svarbus kaip rezidencinės architektūros pavyzdys, tačiau atskirų perstatymų datos ir ankstyva nuosavybės istorija nėra tas pats. Lankant verta stebėti išlikusią sodybos struktūrą ir medžio architektūros detales.
Ką pastebėti vietoje?
Iš toliau įvertink fasado simetriją, o priėjęs – medinių elementų sujungimus bei puošybą. Palygink langų, durų ir stogo santykį: nedidelės detalės padeda atpažinti pastato charakterį.
Teksto šaltiniai ir naudojimo sąlygos
Vikipedija paremtos aprašymo dalys ir mūsų redakciniai pakeitimai – CC BY-SA 4.0. Autoriai – nurodytų straipsnių bendradarbiai; redakciniai pakeitimai – „Mano kelionė“.
Atrinkta ir sutrumpinta informacija, perpasakota lietuviškai, pridėti apsilankymo pasiūlymai. Kitų šaltinių tekstams ir vaizdams ši licencija netaikoma.
Visi duomenų šaltiniai ir licencijosPažintinis takas „į Girią“
Takas „į Girią“ supažindina su Šimonių girioje augančiomis medžių rūšimis. Maždaug 1,5 kilometro maršrutą papildo informaciniai stendai ir poilsio vietos.
Medžių rūšių pažinimas
Šimonių girios take medžių įvairovė pristatoma kaip stebima gyvosios gamtos tema. Rūšį atpažinti gali padėti ne vien lapas, bet ir žievė, šakų kryptis ar lajos forma. Informaciniai stendai suteikia galimybę šiuos požymius patikrinti čia pat, pasivaikščiojimo metu.
Ką pastebėti vietoje?
Pasirink kelis skirtingus medžius ir palygink jų požymius. Jei sezonas neleidžia matyti lapų, daugiau dėmesio skirk žievei ir šakų sandarai; taip tas pats maršrutas lieka prasmingas įvairiu metų laiku.
Uošvės liežuvio dendroparkas
Pasivaikščiok Uošvės liežuvio dendroparke.
Uošvės liežuvio dendroparkas kviečia pažinti želdinius ir kraštovaizdį pasivaikščiojimo metu. Dendrologinis pažinimas prasideda nuo medžių palyginimo: skirtingos lajos, lapai ir žievė padeda pastebėti rūšių įvairovę. Parko erdvės ir jų prieigos suteikia progą stebėti aplinką iš skirtingų perspektyvų.
Įjunk JavaScript, kad galėtum naudotis žemėlapiu, sudaryti planą ir žymėti aplankytas vietas.