Klaipėdos rajono savivaldybė
Ką aplankyti? Lankytinos vietos, miestai ir miesteliai bei kelionės maršrutas.
Atrask šio krašto lankytinas vietas ir miestelius.
Lankytinos vietos
Gargždų krašto muziejus
Pažintį su Klaipėdos rajonu pradėk Gargžduose. Muziejuje susipažink su miesto ir pasienio krašto istorija.
Pažintį su Klaipėdos rajonu pradėk Gargžduose. Muziejuje susipažink su miesto ir pasienio krašto istorija.
Drevernos apžvalgos bokštas
Drevernos apžvalgos bokštas yra apie 15 metrų aukščio. Tai atskiras krašto apžvalgos objektas, kurį galima derinti su kitomis Drevernos lankytinomis vietomis.
Pamario kraštovaizdžio žvilgsnis
Drevernos bokštas suteikia galimybę apylinkes pažinti platesniu masteliu. Apžvalgos statinį verta sieti su gyvenvietės ir vandens aplinka, o ne vertinti vien pagal jo aukštį. Vėliau apsilankius etnografinėje sodyboje panoramą galima papildyti pasakojimu apie vietos žmonių darbą.
Ką pastebėti vietoje?
Ieškok ribų tarp vandens, sausumos ir augalijos plotų. Jei maršrute lankai ir J. Gižo sodybą, palygink muziejinį pasakojimą su apžvalgoje matoma aplinka – taip vietos pažinimas tampa vientisesnis.
J. Gižo etnografinė sodyba
J. Gižo etnografinė sodyba yra Drevernoje, Žvejų gatvėje. Tai etnografinio paveldo vieta, kuri papildo kraštovaizdžio apžvalgą pažintimi su vietos gyvenimu.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
Laivadirbys Jonas Gižas gimė 1867 m. liepos 5 d. Ventėje. Apie 1895 m., vedęs Ievą Traušis, apsigyveno Drevernoje, įsigijo žemės ir pasistatė namus bei dirbtuves. Sodybos istorija todėl tiesiogiai susijusi su žmogumi, kurio amatas buvo reikalingas Kuršių marių bendruomenėms.
Gižas statė tradicines burvaltes ir kūrė jų modelius bei vėtrunges. 1927 m. Klaipėdos žemės ūkio, amatų ir pramonės parodoje jo darbai apdovanoti diplomu ir pinigine premija. Šis įvertinimas rodo, kad laivadirbystė buvo matoma ir kaip praktinis darbas, ir kaip meistrystė.
1940 m. sausio 31 d. Gižas mirė Drevernoje. Muziejinė sodybos paskirtis atsirado vėliau, siekiant išsaugoti laivadirbio atminimą ir pamario amatų istoriją. Lankant verta sieti eksponatus su jų paskirtimi žvejyboje bei gyvenime prie marių.
Ką pastebėti vietoje?
Domėkis laivo forma ir medžiagomis: plokščiadugnio statyba rodo, kaip konstrukcija prisitaiko prie naudojimo aplinkos. Etnografinę vietą pažink ir kaip šeimos gyvenimo erdvę, kur darbas bei buitis buvo arti vienas kito.
Olando kepurės skardis
Olando kepurė yra aukštas Baltijos jūros pakrantės skardis Pajūrio regioniniame parke. Jo šlaitą nuolat keičia bangos ir erozija, o iškilusi pakrantė nuo seno padėjo orientuotis jūreiviams.
Krantą keičiančios bangos
Olando kepurės skardis primena, kad Baltijos pakrantė nuolat keičiasi. Bangos ardo šlaito apačią, o natūralūs grunto procesai gali keisti jo kraštą. Aukštesnis kranto siluetas buvo pastebimas iš vandens, todėl ši vieta turi ir laivybos orientyro reikšmę.
Ką pastebėti vietoje?
Panoramą stebėk nuo pažymėtų vietų ir palygink aukštą skardį su žemesne pakrante. Medžių šaknys ar nuardytos šlaito vietos padeda pamatyti pokyčius, tačiau jų nereikia apžiūrėti prie pat krašto.
Teksto šaltiniai ir naudojimo sąlygos
Vikipedija paremtos aprašymo dalys ir mūsų redakciniai pakeitimai – CC BY-SA 4.0. Autoriai – nurodytų straipsnių bendradarbiai; redakciniai pakeitimai – „Mano kelionė“.
Atrinkta ir sutrumpinta informacija, perpasakota lietuviškai, pridėti apsilankymo pasiūlymai. Kitų šaltinių tekstams ir vaizdams ši licencija netaikoma.
Visi duomenų šaltiniai ir licencijosIevos Simonaitytės memorialinis muziejus
Užsuk į Ievos Simonaitytės memorialinį muziejų.
Ievos Simonaitytės muziejus Priekulėje leidžia rašytojos atminimą pažinti per jos gyvenimo aplinką. Memorialinė erdvė padeda tekstuose pristatomą kraštą sieti su kūrėjos biografija ir kasdienybe. Lankantis įdomu palyginti namų mastelį, asmeninės atminties liudijimus bei platesnį Mažosios Lietuvos kultūrinį pasakojimą.
Lankupių kabantis tiltas
Apžiūrėk Lankupių kabantį tiltą.
Kabantis tiltas leidžia stebėti inžinerinį sprendimą, kuriame perėjimo erdvę laiko lynų ir atramų sistema. Lankupių objektą verta apžiūrėti tiek kaip susisiekimo dalį, tiek kaip kraštovaizdžio elementą. Jo vaizdas nuo kranto ir nuo prieigų padeda suprasti konstrukcijos mastelį bei santykį su vandens aplinka.
Įjunk JavaScript, kad galėtum naudotis žemėlapiu, sudaryti planą ir žymėti aplankytas vietas.