Šiaulių miesto savivaldybė
Ką aplankyti? Lankytinos vietos, miestai ir miesteliai bei kelionės maršrutas.
Atrask šio krašto lankytinas vietas ir miestelius.
Lankytinos vietos
Chaimo Frenkelio vila
Apžiūrėk Chaimo Frenkelio vilą ir muziejaus ekspozicijas.
Chaimo Frenkelio vila leidžia pažinti architektūros ir asmenybės istorijos temas Šiauliuose. Reprezentacinis pastatas suteikia aplinką muziejiniam pasakojimui, todėl interjero detales verta sieti su ekspozicijų paaiškinimais. Lankantis svarbu skirti laiko ir pačiam pastatui, ir tuo metu rodomoms parodoms, kurių turinys gali keistis.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
Chaimo ir Doros Frenkelių vila datuojama 1908 m.; ši data nustatoma pagal vėjarodę ant stogo, o architekto vardas nežinomas. Namas pastatytas greta šeimos odų fabriko. Jame buvo įrengti tuo metu modernūs patogumai: vandentiekis, centrinis šildymas, elektra ir telefonas.
Tarpukariu vienoje namo dalyje veikė Šiaulių hebrajų gimnazija. Nuo 1940 m. prasidėjo karo ligoninės etapas, trukęs daugiau nei pusę amžiaus. 1993 m. vila perduota „Aušros“ muziejui ir vėliau restauruota. Šeimos rezidencija, mokykla, ligoninė ir muziejus yra skirtingos to paties pastato gyvenimo istorijos.
Venclauskių namai
Venclauskių namai Šiauliuose pastatyti 1926 metais pagal Karolio Reisono projektą. Pastate išlikusi skirtinga kambarių sienų tapyba, o muziejinė veikla supažindina su miesto istorija ir namų šeimininkų palikimu.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namas pastatytas 1925–1927 m. pagal Karolio Reisono projektą. Šeima čia gyveno iki 1944 m. Pastato sienų dekoras apima moderno ir tautinio stiliaus motyvus, padedančius pažinti tarpukario gyvenamųjų namų estetiką.
1955 m. namas skirtas „Aušros“ muziejui, o 1959 m. jame atidaryta pokarinė ekspozicija. Atgautą šeimos turtą Gražbylė ir Danutė Venclauskaitės padovanojo miestui su sąlyga, kad čia veiktų muziejus. 1992 m. įtvirtintas Venclauskių namų pavadinimas. Šeimos istorija apima ir žydų gelbėjimą nacių okupacijos metais.
Ką pastebėti vietoje?
Įsižiūrėk į pastato interjero detales ir perskaityk šeimos istorijos liudijimus. Palygink reprezentacinę namų aplinką su pasakojimu apie jų gyventojų pasirinkimus – tai dvi svarbios šios vietos pažinimo pusės.
Talkšos ekologinis takas
Talkšos ekologinis takas yra Šiaulių miesto gamtos pažinimo maršrutas. Jis leidžia miesto lankymą papildyti ramesniu pasivaikščiojimu ir aplinkos stebėjimu.
Ežero pakrantės ekologija
Talkšos ekologinis takas leidžia pažinti vandens telkinio pakrantę miesto kaimynystėje. Ežero aplinkoje susitinka rekreacija ir gamtinės buveinės, todėl įdomu stebėti, kaip žmonių naudojamos erdvės pereina į augalija apaugusius pakraščius. Pažintinis pasivaikščiojimas suteikia progą į miestą pažvelgti per jo gamtos aplinką.
Ką pastebėti vietoje?
Stebėk pakrantės augalų juostas ir vietas, kur vanduo atsiveria plačiau. Paukščius apžiūrėk iš atokiau, o stenduose pateikiamą informaciją susiek su tuo metu matomais sezoniniais ežero aplinkos požymiais.
Salduvės piliakalnis
Salduvės piliakalnis dar vadinamas Žuvininkų piliakalniu. Jis yra Šiaulių miesto teritorijoje ir priklauso piliakalnio bei senovės gyvenvietės paveldo kompleksui.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
Salduvės, dar vadinamas Žuvininkų, piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–XIV a. XIX a. pradžioje kalne pastatytas optinio telegrafo bokštas: sena aukštuma pritaikyta naujai ryšių technologijai.
1915, 1941 ir 1944 m. kalną pažeidė kariniai apkasai. 1977 m., statant paminklą Šiaulių žemėje vykusiems mūšiams, nukasta dalis papėdės pylimo. Dabartinis reljefas todėl apima ir senąjį archeologinį paveldą, ir vėlesnės žmonių veiklos pakeitimus; jo negalima skaityti kaip visiškai išlikusios viduramžių pilies plano.
Ką pastebėti vietoje?
Apžiūrėk kalvos formą iš kelių pusių ir palygink viršutinę dalį su šlaitais. Jei matomas miesto vaizdas, susiek dabartinį kraštovaizdį su piliakalnio padėtimi; įkalnėje naudok įrengtus lankymo takus.
Teksto šaltiniai ir naudojimo sąlygos
Vikipedija paremtos aprašymo dalys ir mūsų redakciniai pakeitimai – CC BY-SA 4.0. Autoriai – nurodytų straipsnių bendradarbiai; redakciniai pakeitimai – „Mano kelionė“.
Atrinkta ir sutrumpinta informacija, perpasakota lietuviškai, pridėti apsilankymo pasiūlymai. Kitų šaltinių tekstams ir vaizdams ši licencija netaikoma.
Visi duomenų šaltiniai ir licencijosŽaliūkių vėjo malūnas
Pažink Žaliūkių vėjo malūno paveldą.
Žaliūkių malūnas leidžia grūdų malimo darbą susieti su vėjo energijos panaudojimu. Statinio forma ir technikos mastelis padeda įsivaizduoti, kaip buvo organizuojamas malūnininko darbas. Šio paveldo pažinimą verta papildyti oficialiu pasakojimu apie pastatą bei jo įrangą, nes vien iš išorės veikimo principas ne visada aiškus.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
Žaliūkių vėjo malūnas pastatytas apie 1875–1880 m. vokiečio Gustavo Danielio tėvo žemėje. Tai kepurinis, arba olandiško tipo, malūnas: pasukama viršutinė dalis padėdavo orientuoti sparnus pagal vėją. Šalia gyveno samdomas malūnininkas.
1940 m. malūnas nacionalizuotas, o 1957 m. nustojo malti. 1967 m. perduotas „Aušros“ muziejui, 1970 m. atidaryta malimo ekspozicija. 2008–2010 m. restauruotas statinys ir atkurta malūnininko troba, 2022 m. – svirnas. Ansamblyje susitinka autentiška malimo įranga ir vėliau atkurta sodybos aplinka.
Įjunk JavaScript, kad galėtum naudotis žemėlapiu, sudaryti planą ir žymėti aplankytas vietas.