manokelionėLIETUVA, PO VIENĄ ATRADIMĄ

Šiaulių miesto savivaldybė

Ką aplankyti? Lankytinos vietos, miestai ir miesteliai bei kelionės maršrutas.

Atrask šio krašto lankytinas vietas ir miestelius.

Lankytinos vietos

Chaimo Frenkelio vila

Apžiūrėk Chaimo Frenkelio vilą ir muziejaus ekspozicijas.

Chaimo Frenkelio vila leidžia pažinti architektūros ir asmenybės istorijos temas Šiauliuose. Reprezentacinis pastatas suteikia aplinką muziejiniam pasakojimui, todėl interjero detales verta sieti su ekspozicijų paaiškinimais. Lankantis svarbu skirti laiko ir pačiam pastatui, ir tuo metu rodomoms parodoms, kurių turinys gali keistis.

Istorija ir svarbiausi įvykiai

Chaimo ir Doros Frenkelių vila datuojama 1908 m.; ši data nustatoma pagal vėjarodę ant stogo, o architekto vardas nežinomas. Namas pastatytas greta šeimos odų fabriko. Jame buvo įrengti tuo metu modernūs patogumai: vandentiekis, centrinis šildymas, elektra ir telefonas.

Tarpukariu vienoje namo dalyje veikė Šiaulių hebrajų gimnazija. Nuo 1940 m. prasidėjo karo ligoninės etapas, trukęs daugiau nei pusę amžiaus. 1993 m. vila perduota „Aušros“ muziejui ir vėliau restauruota. Šeimos rezidencija, mokykla, ligoninė ir muziejus yra skirtingos to paties pastato gyvenimo istorijos.

Venclauskių namai

Venclauskių namai Šiauliuose pastatyti 1926 metais pagal Karolio Reisono projektą. Pastate išlikusi skirtinga kambarių sienų tapyba, o muziejinė veikla supažindina su miesto istorija ir namų šeimininkų palikimu.

Istorija ir svarbiausi įvykiai

Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namas pastatytas 1925–1927 m. pagal Karolio Reisono projektą. Šeima čia gyveno iki 1944 m. Pastato sienų dekoras apima moderno ir tautinio stiliaus motyvus, padedančius pažinti tarpukario gyvenamųjų namų estetiką.

1955 m. namas skirtas „Aušros“ muziejui, o 1959 m. jame atidaryta pokarinė ekspozicija. Atgautą šeimos turtą Gražbylė ir Danutė Venclauskaitės padovanojo miestui su sąlyga, kad čia veiktų muziejus. 1992 m. įtvirtintas Venclauskių namų pavadinimas. Šeimos istorija apima ir žydų gelbėjimą nacių okupacijos metais.

Ką pastebėti vietoje?

Įsižiūrėk į pastato interjero detales ir perskaityk šeimos istorijos liudijimus. Palygink reprezentacinę namų aplinką su pasakojimu apie jų gyventojų pasirinkimus – tai dvi svarbios šios vietos pažinimo pusės.

Talkšos ekologinis takas

Talkšos ekologinis takas yra Šiaulių miesto gamtos pažinimo maršrutas. Jis leidžia miesto lankymą papildyti ramesniu pasivaikščiojimu ir aplinkos stebėjimu.

Ežero pakrantės ekologija

Talkšos ekologinis takas leidžia pažinti vandens telkinio pakrantę miesto kaimynystėje. Ežero aplinkoje susitinka rekreacija ir gamtinės buveinės, todėl įdomu stebėti, kaip žmonių naudojamos erdvės pereina į augalija apaugusius pakraščius. Pažintinis pasivaikščiojimas suteikia progą į miestą pažvelgti per jo gamtos aplinką.

Ką pastebėti vietoje?

Stebėk pakrantės augalų juostas ir vietas, kur vanduo atsiveria plačiau. Paukščius apžiūrėk iš atokiau, o stenduose pateikiamą informaciją susiek su tuo metu matomais sezoniniais ežero aplinkos požymiais.

Salduvės piliakalnis

Salduvės piliakalnis dar vadinamas Žuvininkų piliakalniu. Jis yra Šiaulių miesto teritorijoje ir priklauso piliakalnio bei senovės gyvenvietės paveldo kompleksui.

Istorija ir svarbiausi įvykiai

Salduvės, dar vadinamas Žuvininkų, piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–XIV a. XIX a. pradžioje kalne pastatytas optinio telegrafo bokštas: sena aukštuma pritaikyta naujai ryšių technologijai.

1915, 1941 ir 1944 m. kalną pažeidė kariniai apkasai. 1977 m., statant paminklą Šiaulių žemėje vykusiems mūšiams, nukasta dalis papėdės pylimo. Dabartinis reljefas todėl apima ir senąjį archeologinį paveldą, ir vėlesnės žmonių veiklos pakeitimus; jo negalima skaityti kaip visiškai išlikusios viduramžių pilies plano.

Ką pastebėti vietoje?

Apžiūrėk kalvos formą iš kelių pusių ir palygink viršutinę dalį su šlaitais. Jei matomas miesto vaizdas, susiek dabartinį kraštovaizdį su piliakalnio padėtimi; įkalnėje naudok įrengtus lankymo takus.

Teksto šaltiniai ir naudojimo sąlygos

Vikipedija paremtos aprašymo dalys ir mūsų redakciniai pakeitimai – CC BY-SA 4.0. Autoriai – nurodytų straipsnių bendradarbiai; redakciniai pakeitimai – „Mano kelionė“.

Atrinkta ir sutrumpinta informacija, perpasakota lietuviškai, pridėti apsilankymo pasiūlymai. Kitų šaltinių tekstams ir vaizdams ši licencija netaikoma.

Visi duomenų šaltiniai ir licencijos

Žaliūkių vėjo malūnas

Pažink Žaliūkių vėjo malūno paveldą.

Žaliūkių malūnas leidžia grūdų malimo darbą susieti su vėjo energijos panaudojimu. Statinio forma ir technikos mastelis padeda įsivaizduoti, kaip buvo organizuojamas malūnininko darbas. Šio paveldo pažinimą verta papildyti oficialiu pasakojimu apie pastatą bei jo įrangą, nes vien iš išorės veikimo principas ne visada aiškus.

Istorija ir svarbiausi įvykiai

Žaliūkių vėjo malūnas pastatytas apie 1875–1880 m. vokiečio Gustavo Danielio tėvo žemėje. Tai kepurinis, arba olandiško tipo, malūnas: pasukama viršutinė dalis padėdavo orientuoti sparnus pagal vėją. Šalia gyveno samdomas malūnininkas.

1940 m. malūnas nacionalizuotas, o 1957 m. nustojo malti. 1967 m. perduotas „Aušros“ muziejui, 1970 m. atidaryta malimo ekspozicija. 2008–2010 m. restauruotas statinys ir atkurta malūnininko troba, 2022 m. – svirnas. Ansamblyje susitinka autentiška malimo įranga ir vėliau atkurta sodybos aplinka.

Visų 5 sustojimų maršrutas →

Įjunk JavaScript, kad galėtum naudotis žemėlapiu, sudaryti planą ir žymėti aplankytas vietas.

TAVO ATRADIMŲ NAMAI

Sveikas sugrįžęs.

Išsaugok savo keliones ir tęsk kitame įrenginyje.

Kraunami prisijungimo būdai…

Be paskyros gali žymėti aplankytas vietas ir miestelius. Pažanga liks šioje naršyklėje.

arba el. paštu

Tavo paskyros apsaugaTavo slaptažodžio nematome ir negalime jo parodyti. Prisijungiant per „Google“ ar „Facebook“, jų slaptažodžiai mums neperduodami.

Sukuriant paskyrą saugomi tavo el. paštas, vardas ir kelionių įrašai. Pirmą kartą prisijungus per Google arba Facebook sukuriama paskyra. Komentarai su vardu matomi viešai. Dienoraštis ir kelionių planai privatūs. Pažangos kortelė tampa vieša tik ją paskelbus. Google ir Facebook slaptažodžių negauname. Paskyrą gali ištrinti „Mano kelionės“ puslapyje.

MANO PASKYRA

Tavo kelionės, privatūs prisiminimai ir planai saugomi paskyroje.

Prisijungimo būdai

Susiek išorinę paskyrą, kad galėtum prisijungti ir šiuo būdu.

Paskyros sauga

Tavo duomenys

Duomenų valdytojas — Edvinas Ivanauskas, projekto „Mano kelionė“ kūrėjas. Projekto kontaktus rasi „Apie“ puslapio kontaktų skiltyje.

Be paskyros aplankytos vietovės, sąrašai ir dienos savivaldybių traukimo bandymai saugomi tik šioje naršyklėje. Ištrynus naršyklės duomenis, šie įrašai dingsta.

Prisijungus kelionių įrašai ir dienos savivaldybių traukimo bandymai saugomi paskyroje. Dienoraščio datos bei užrašai, metų tikslai ir kelionių planai yra privatūs. Pasiekimai ir statistika apskaičiuojami iš tavo pažangos. Vardas ir komentarai rodomi viešai; el. paštas ir kelionių pažanga nėra viešinami automatiškai. Pasirinkus sukurti dalijimosi nuorodą, viešai pasiekiama pažangos kortelė su bendrais skaičiais ir žemėlapio spalvomis, be tavo vardo ir el. pašto. Klaidų pranešimai, kontaktų formos žinutės, priedai ir juos pateikusios paskyros identifikatorius saugomi privačiai svetainės savininko peržiūrai. Žinutės ir priedai persiunčiami projekto kūrėjui el. paštu. Tik su autoriaus leidimu pateiktos objekto nuotraukos gali būti paskelbtos po peržiūros, nurodant autorių.

Prisijungus per Google arba Facebook gauname vardą, el. paštą ir paskyros identifikatorių. Identifikatorių saugome prisijungimui atpažinti; šių paslaugų slaptažodžių ir prieigos žetonų nesaugome. Prisijungimo metu naršyklė nukreipiama į pasirinktą paslaugą. Naudojamas būtinas prisijungimo sesijos slapukas. Reklamos slapukų nenaudojame. „Google Analytics“ yra atskiras pasirenkamas statistikos būdas, aprašytas šio lango apačioje. Pasirinkus žemiau, renkame tik bendrus puslapių peržiūrų, paieškos naudojimo, navigacijos, planų išsaugojimo ir klaidų kategorijų skaitiklius. Jie neidentifikuoja lankytojų: nesaugome IP, paskyros ID, koordinačių, paieškos teksto, adresų ar formų turinio. Skaitikliai saugomi iki 30 dienų ir matomi tik administratoriui. Serverio veikimo klaidų skaitikliai kaupiami be lankytojų duomenų nepriklausomai nuo sutikimo. Sutikimas ir paskutinė apsilankymo diena saugomi tik tavo naršyklėje; „grįžimo“ skaitiklis neatspindi unikalių žmonių. Savivaldybių ribos ir objektai saugomi šioje svetainėje. Savivaldybės puslapio kelių fonas įkeliamas iš OpenFreeMap serverių, kurie gauna tavo IP adresą ir įkeliamų žemėlapio dalių užklausas. Paspaudus Google Maps arba Waze nuorodą atidaroma pasirinkta išorinė paslauga. Pasirinkus „Kas netoliese?“ naršyklė paprašo leidimo nustatyti buvimo vietą. Koordinatės naudojamos atstumams tik šiame lange, į serverį nesiunčiamos ir nesaugomos.

Paskyros saugumui fiksuojame paskutinio prisijungimo ir aktyvumo datas. Paskyros metaduomenys pasiekiami tik įgaliotam administratoriui. Paskyrą gali ištrinti „Mano kelionės“ puslapio apačioje, patvirtinęs slaptažodį. Ištrinami su paskyra susiję svetainės įrašai ir privatūs nuotraukų failai; atsarginėms kopijoms taikomas atskiras saugojimo terminas. Administravimo veiksmų istorija saugoma 180 dienų, IP blokavimo įrašai iki blokavimo pabaigos ir artimiausio kasdienio valymo. Įjungus atitinkamą valymo užduotį šie terminai vykdomi automatiškai.

Ištrinti paskyrą

Bus ištrintos tavo kelionės, privatūs įrašai, komentarai, vertinimai ir pateiktos nuotraukos. Atsarginės kopijos pašalinamos pagal jų saugojimo terminą. Jei prisijungi tik per Google ar Facebook, pirmiausia nustatyk slaptažodį naudodamas „Pamiršai slaptažodį?“.