Kauno miesto savivaldybė
Ką aplankyti? Lankytinos vietos, miestai ir miesteliai bei kelionės maršrutas.
Pasivaikščiojimas nuo pilies iki senamiesčio aikščių.
Lankytinos vietos
Apie šį kraštą
Kauno vardas rašytiniame šaltinyje pirmą kartą paminėtas 1361 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Nemuno ir Neries santakoje išaugusio miesto istoriją galima pažinti pradedant nuo pilies ir senamiesčio.
Kauno pilis
Apžiūrėk išlikusią pilį ir jos ekspoziciją.
Kauno pilies teritorija supažindina su miesto gynybiniu paveldu. Pilies bokšte veikia Kauno miesto muziejaus padalinys, todėl lauko pasivaikščiojimą galima papildyti apsilankymu muziejuje.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
Kauno pilis pastatyta XIV a. viduryje. Jos ankstyvą istoriją liudija Vygando Marburgiečio kronikoje aprašytas 1361 m. Vokiečių ordino karių žygis. Nemuno ir Neries santakoje įrengta tvirtovė buvo susijusi su kovomis dėl upių kelių ir Lietuvos prieigų kontrolės.
XV a. pradžioje, valdant Vytautui, ant ankstesnių pamatų pastatyta antroji pilis. Būtent jos liekanos sudaro šiandien matomo komplekso pagrindą, todėl išlikusių sienų nereikėtų laikyti nepakitusiu pirmosios pilies vaizdu. Restauruotos bokšto erdvės nuo 2011 m. rugsėjo priklauso Kauno miesto muziejui; jų ekspozicijose pristatomi pilies gynybos ir vėlesnės paskirties etapai.
Ką pastebėti vietoje?
Bokštą apžiūrėk kartu su išlikusiomis sienomis ir santakos aplinka. Taip lengviau įsivaizduoti gynybinės teritorijos dydį ir suprasti, kad šiandien matomas statinys yra ilgos griovimų, perstatymų bei restauravimo istorijos rezultatas.
Kauno rotušė ir aikštė
Pasivaikščiok po senamiesčio aikštę ir aplankyk rotušę.
Kauno senamiesčio rotušė išsiskiria 53 metrų bokštu, o jos aikštę supa skirtingų laikotarpių pastatai. Rotušėje veikia Kauno miesto muziejaus padalinys; pati aikštė leidžia susipažinti su senamiesčio architektūriniu ansambliu.
Miesto savivaldos namai nuo XVI amžiaus
Kaunui Magdeburgo teises Vytautas suteikė 1408 m., tačiau tai nėra dabartinės rotušės statybos data. Naujos mūrinės rotušės pamatų padėjimo aktas pasirašytas 1542 m. liepos 28 d. Pastatas vėliau ne kartą keitė tūrius ir architektūrines formas; pirmosios miesto rotušės vieta ir išvaizda nėra patikimai nustatytos.
1562–1808 m. rotušėje posėdžiavo magistratas, o 1918–1940 m. – miesto taryba. Taigi pastatas buvo praktinis miesto administravimo centras, susijęs su gyventojų teisėmis, prekyba ir savivalda, ne vien reprezentacinė aikštės puošmena.
1897–1910 m. čia buvo įsikūręs Kauno miesto muziejus. 2015 m. pastatas perduotas muziejaus reikmėms, išsaugant santuokų ceremonijų funkciją. 2024 m. baigti atnaujinimo darbai pagal Processoffice ir architektės Loretos Janušaitienės projektą bei atidaryta nauja miesto istorijos ekspozicija.
Ką pastebėti vietoje?
Apžiūrėk pastatą nuo skirtingų aikštės kraštų: bokštas ir fasadai atsiskleidžia nevienodai. Muziejuje miesto praeitį verta susieti su tuo, ką matai už lango – aikšte, gatvių tinklu ir aplinkiniais senamiesčio namais.
Teksto šaltiniai ir naudojimo sąlygos
Vikipedija paremtos aprašymo dalys ir mūsų redakciniai pakeitimai – CC BY-SA 4.0. Autoriai – nurodytų straipsnių bendradarbiai; redakciniai pakeitimai – „Mano kelionė“.
Atrinkta ir sutrumpinta informacija, perpasakota lietuviškai, pridėti apsilankymo pasiūlymai. Kitų šaltinių tekstams ir vaizdams ši licencija netaikoma.
Visi duomenų šaltiniai ir licencijosLietuvos aviacijos muziejus
Aleksote veikiantis Lietuvos aviacijos muziejus skirtas šalies aviacijos paveldui. Tai teminis muziejus, kurį verta įtraukti į kelionę besidomint technika ir skrydžių istorija.
Aviatorių iniciatyva ir muziejaus įkūrimas
Muziejaus ištakos siekia 1971 m., kai Lietuvos aviatoriai pradėjo kurti Visuomeninį sportinės aviacijos muziejų. Šis pirmtakas oficialiai atidarytas 1983 m. Lietuvos aviacijos muziejus kaip įstaiga įsteigtas 1990 m. vasario 19 d.; iki 1995 m. vasario 1 d. jis vadinosi Lietuvos technikos muziejumi.
Muziejus įsikūrė Aleksote, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje. 1991 m. jo padaliniais tapo abiejų lakūnų gimtosios sodybos, atkurtos aviatoriaus Vytauto Pakarsko pastangomis. Memorialinės ekspozicijos susiejo technikos istoriją su skrydžio per Atlantą atminimu.
Vienas išskirtinių eksponatų – skraidyti tinkanti Lituanicos replika, kurią aviatorius Vladas Kensgaila pagamino 1982 m. filmui „Skrydis per Atlantą“. Tai vėlesnė replika, o ne išlikęs 1933 m. Dariaus ir Girėno lėktuvas. Šis skirtumas padeda suprasti, kaip muziejuje susitinka autentiški daiktai ir istorinės rekonstrukcijos.
Ką pastebėti vietoje?
Lygindamas skirtingus skraidymo aparatus atkreipk dėmesį į sparnų formą, piloto vietą ir naudojamas medžiagas. Šios detalės padeda suprasti, kuo skiriasi mokomojo, sportinio ir kitokios paskirties orlaivio konstrukcija.
Teksto šaltiniai ir naudojimo sąlygos
Vikipedija paremtos aprašymo dalys ir mūsų redakciniai pakeitimai – CC BY-SA 4.0. Autoriai – nurodytų straipsnių bendradarbiai; redakciniai pakeitimai – „Mano kelionė“.
Atrinkta ir sutrumpinta informacija, perpasakota lietuviškai, pridėti apsilankymo pasiūlymai. Kitų šaltinių tekstams ir vaizdams ši licencija netaikoma.
Visi duomenų šaltiniai ir licencijosPrezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus
Susipažink su prezidento Valdo Adamkaus gyvenimo ir veiklos pasakojimu.
Biblioteka-muziejus Kaune skirta Valdo Adamkaus asmenybės ir veiklos pažinimui. Tokia erdvė jungia biografinį pasakojimą su dokumentų bei knygų kultūra: asmeninis gyvenimo kelias padeda suprasti platesnę valstybės istoriją. Lankantis verta atskirti skirtingus biografijos laikotarpius ir juos sieti su eksponatų paaiškinimais.
Lietuvos zoologijos sodas
Stebėk gyvūnus ir sužinok apie jų buveines Lietuvos zoologijos sode.
Lietuvos zoologijos sodas suteikia galimybę pažinti skirtingų gyvūnų gyvenimo būdus ir jų apsaugos temas. Stebėjimą verta papildyti rūšių informacija: kūno forma, judėjimas ir elgesys susiję su natūralios buveinės sąlygomis. Aptvare matomas gyvūnas leidžia užduoti klausimus, tačiau neatstoja visos jo gyvenamosios aplinkos pažinimo.
Tado Ivanausko iniciatyva ir pirmieji gyvūnai
Lietuvos zoologijos sodas lankytojams atidarytas 1938 m. liepos 1 d. Jo įkūrimą inicijavo profesorius, gamtininkas Tadas Ivanauskas kartu su kitais gamtos entuziastais. Pradinis rinkinys buvo nedidelis – 40 gyvūnų, tarp jų lapės, briedžiai, elnias, šernas ir paukščiai.
Po metų kolekcijoje jau buvo apie 150 gyvūnų. Jos augimą padėjo užtikrinti ryšiai su kitų miestų zoologijos sodais: dalis gyvūnų gauta dovanų, dalis pirkta ar išmainyta. Varšuvos zoologijos sodas, kuriam vadovavo Janas Žabinskis, padovanojo stumbrą, kupranugarį ir zebrų.
Sodas veikė ir Antrojo pasaulinio karo metais. 1959–1991 m. oficialiai vadintas Respublikiniu zoologijos sodu. Jo istorija apima ne tik gyvūnų kolekcijos plėtrą, bet ir visuomenės gamtinį švietimą bei gyvūnų priežiūros pokyčius.
Įjunk JavaScript, kad galėtum naudotis žemėlapiu, sudaryti planą ir žymėti aplankytas vietas.