Druskininkų savivaldybė
Ką aplankyti? Lankytinos vietos, miestai ir miesteliai bei kelionės maršrutas.
Atrask šio krašto lankytinas vietas ir miestelius.
Lankytinos vietos
Druskininkų miesto muziejus
Atrask kurorto praeitį Druskininkų miesto muziejuje.
Druskininkų miesto muziejus leidžia kurortą pažinti per jo istorinę atmintį. Muziejinis pasakojimas padeda dabartines poilsio erdves susieti su ankstesnių gyventojų ir lankytojų gyvenimu. Apžiūrint ekspoziciją įdomu palyginti, kaip miesto aplinka, susisiekimas ir poilsio įpročiai keitėsi skirtingais laikotarpiais.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
Druskininkų miesto muziejus įregistruotas 1999 m. gegužės 26 d. Pirmoji ekspozicija atidaryta 2000 m. spalio 15 d.; jos pagrindą sudarė Petro Viščinio kolekcija. Įsteigimas ir viešos ekspozicijos atidarymas yra du skirtingi muziejaus raidos etapai.
Muziejus įsikūręs 1905–1909 m. statytoje Adolfo Kiersnovskio viloje. Pastato istorija todėl prasidėjo gerokai prieš muziejinį naudojimą. Vila prie Druskonio ežero leidžia pažinti kurortą ir per architektūrą: reprezentacinis gyvenamasis namas tapo miesto raidos bei atostogavimo tradicijų pristatymo vieta.
Teksto šaltiniai ir naudojimo sąlygos
Vikipedija paremtos aprašymo dalys ir mūsų redakciniai pakeitimai – CC BY-SA 4.0. Autoriai – nurodytų straipsnių bendradarbiai; redakciniai pakeitimai – „Mano kelionė“.
Atrinkta ir sutrumpinta informacija, perpasakota lietuviškai, pridėti apsilankymo pasiūlymai. Kitų šaltinių tekstams ir vaizdams ši licencija netaikoma.
Visi duomenų šaltiniai ir licencijosM.K.Čiurlionio memorialinis muziejus
M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose skirtas kūrėjo atminimui. Muziejinė aplinka padeda susieti jo vardą su konkrečia miesto vieta, o ne vien su kūrinių reprodukcijomis.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
Čiurlionių šeima į Druskininkus persikėlė 1878 m., o dabartinės sodybos namus išsimokėtinai nusipirko 1896 m. Didesnis namas skirtas šeimai, mažesnis prie gatvės – vasarotojams. Mikalojui Konstantinui mažajame namelyje buvo įrengtas darbo kambarys; į tėvų namus jis sugrįždavo iš studijų ir darbų kitose vietovėse.
Po karo muziejaus kūrimu rūpinosi seserys Valerija ir Jadvyga. 1963 m. birželio 16 d. atidaryta pirmoji ekspozicija, 1965 m. lankymui pritaikytas antrasis namelis. Interjeras atkurtas remiantis seserų atsiminimais. Todėl muziejus liudija ir kūrėjo gyvenimą, ir šeimos pastangas išsaugoti autentišką jo aplinkos atmintį.
Ką pastebėti vietoje?
Žiūrėk į kambarių santykį, kiemą ir namų aplinką kaip į biografinio pasakojimo dalį. Muziejaus skelbiama informacija nurodo rekonstrukciją, todėl prieš vykstant būtina pasitikslinti, kurios erdvės tuo metu prieinamos.
Leipalingio dvaras
Leipalingio miestelyje išlikęs dvaro ansamblis yra Druskininkų savivaldybės architektūros paveldo dalis. Su dvaro istorija susijusi ir išlikusi oficina – rūmus papildęs sodybos pastatas.
Istorija ir svarbiausi įvykiai
Leipalingio dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1503 m. balandžio 7 d., kai valdovas Aleksandras jį padovanojo Jonui Teodorui Pliuškovui. 1508 m. valda perėjo Jonui Sapiegai; Sapiegų giminė dvarą valdė iki 1742 m.
Per 1654–1667 m. karą dvaras sudegintas. Išlikę rūmai siejami su vėlesniu Kruševskių valdymo laikotarpiu, o XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje parką ir aplinką tvarkė inžinierius Petras Balinskis. Nuo 1923 m. pastatas naudotas mokyklai. Rezidencijos, švietimo ir dabartinės kultūrinės veiklos etapai parodo, kaip pastatas prisitaikė prie skirtingų bendruomenės poreikių.
Ką pastebėti vietoje?
Palygink pagrindinio pastato ir oficinos dydį, puošybą bei padėtį kieme. Tokie skirtumai padeda suprasti buvusią pastatų hierarchiją ir atskirti reprezentacines erdves nuo praktiškesnės paskirties vietų.
Teksto šaltiniai ir naudojimo sąlygos
Vikipedija paremtos aprašymo dalys ir mūsų redakciniai pakeitimai – CC BY-SA 4.0. Autoriai – nurodytų straipsnių bendradarbiai; redakciniai pakeitimai – „Mano kelionė“.
Atrinkta ir sutrumpinta informacija, perpasakota lietuviškai, pridėti apsilankymo pasiūlymai. Kitų šaltinių tekstams ir vaizdams ši licencija netaikoma.
Visi duomenų šaltiniai ir licencijosMiško skulptūrų takas
Miško skulptūrų take pristatomi Dzūkijos ir kitų Lietuvos vietovių tautodailininkų medžio darbai. Pasivaikščiojimą lydi skulptūros, stogastulpiai ir dekoratyvūs drožiniai.
Medžio drožybos tradicija
Taką galima pažinti kaip lauko skulptūros ekspoziciją: medžio darbai čia matomi kartu su gyvais medžiais ir kintančia šviesa. Skulptūros bei stogastulpiai leidžia palyginti skirtingus tautodailininkų sprendimus – nuo aiškiai atpažįstamos figūros iki ornamentų ir dekoratyvių formų.
Ką pastebėti vietoje?
Iš arti pažiūrėk į drožybos žymes, medžio rieves ir figūrų siluetus, o atsitraukęs – į kūrinio santykį su mišku. Drėgmė ir saulė keičia medienos paviršių, tad lauko kūriniai ilgainiui įgauna savitą išvaizdą.
Miško muziejus „Girios aidas“
Druskininkuose, M. K. Čiurlionio gatvėje, „Girios aidas“ supažindina su miško gyvūnais ir augalais. Apsilankymą galima skirti Dzūkijos gamtos pažinimui.
Druskininkuose, M. K. Čiurlionio gatvėje, „Girios aidas“ supažindina su miško gyvūnais ir augalais. Apsilankymą galima skirti Dzūkijos gamtos pažinimui.
Ką tyrinėti ekspozicijoje
Pasirink vieną temą, pavyzdžiui, paukščius, ir palygink ekspozicijoje pristatomus jų požymius. Keliaujant su vaikais galima susitarti, ką po apsilankymo bandysite atpažinti pasivaikščiojimo metu.
Įjunk JavaScript, kad galėtum naudotis žemėlapiu, sudaryti planą ir žymėti aplankytas vietas.